Sukdamiesi kasdienių veiklų sūkuryje, mes galime pastebėti, jog priimdami sprendimus, dažniau vadovaujamės logika, mąstymu ir informacija iš aplinkos. Tačiau egzistuoja labai subtili ir galinga išmintis mūsų pačių viduje – mūsų intuicija. Dažnai ignoruojama, atmetama, vis dėl to intuicija yra vertinga žmogiškojo suvokimo dalis ir nusipelno mūsų dėmesio. Šią savaitę esu pajūryje, vedu Tylos atsiskyrimo programą nuostabių žmonių grupei ir pati mėgaujuosi tyla, pabuvimu su savimi, jūra, giliomis meditacijomis. Gera jausti, kaip įsiaudrinęs protas, su šimtais minčių, susipynusių emocijų, pamažu rimsta, o kas lieka tik buvimas ir dabartinė akimirka. Įdomu stebėti, kad nutilus išoriniam ir vidiniam triukšmui, intuicijos šnabždesys tampa labai aiškus, skaidrus balsas. Tad patyrinėkime, kas ta intuicija ir kas padeda ją aiškiau girdėti.
Žodis „intuicija“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio intueri, kurio reikšmė – žvelgti į vidų. Intuicija – tai tiesos suvokimas, sprendimo priėmimas, informacijos gavimas ne tiesiogiai stebint išorinį pasaulį ir ne samprotaujant ar darant išvadas, o tiesiogiai iškylant spontaniškai idėjai. Visi esame turėję intuicijos patirčių, kai įžvalga kyla staiga, iš nežinia kur, be ilgų apmąstymų, ir neturi jokio loginio paaiškinimo. Psichologijoje intuicija apibūdinama, kaip tiesos suvokimas pagrįstas vaizduote, empatija, ankstesnės patirties apdorojimu pasąmonės lygyje. Šnekamojoje kalboje intuicija dažniausiai apibūdinama kaip nuojauta, šeštasis pojūtis, įžvalgumas, subtilus suvokimas, skverbimasis į esmę. Mes visi turime intuiciją, tik kai kuriems iš mūsų šis vidinis balsas yra tylus šnabždesys, kai kuriems yra kaip garsus rėkiantis balsas, kurio negali ignoruoti.
Kodėl dažnai negirdime savęs ir savo intuicijos?
Viena iš priežasčių yra kultūrinis ir socialinis sąlygojimas. Gyvename visuomenėje, kur logika, racionalus mąstymas, rėmimasis informacija ir faktais iš aplinkos yra visuotinai priimtina ir visuotinai taikoma sprendimų priėmimui. Kai mes sakome, „jaučiu, kad turiu taip ir taip pasielgti“, tačiau negaliu to logiškai paaiškinti, mes galime jausti kitų spaudimą racionaliai
paaiškinti savo elgesį ir jo priežastis. Galbūt mes vengiame kitų stereotipinio vertinimo ir renkamės, kas visiems priimtina.
Triukšmas mūsų aplinkoje ir informacijos perteklius yra kita svarbi priežastis, kodėl sunku girdėti savo vidinį balsą. Įsivaizduokite situaciją jūs esate namuose, ruošiate pusryčius, įjungtas televizorius – ryto naujienos; tuo pačiu metu skamba telefonas, pypsi indaplovė, vaikas prašo patikrinti namų darbus, vyras (žmona) neranda savo raktų, šuo urzgia prie durų. Diena dar tik prasidėjo, čia dar tik ramus rytas namuose palyginus su tuo, kas laukia darbe. Mūsų visa diena prabėga skirstant dėmesį kelioms veikloms vienu metu, mes esame pripratę, jog fone nuolatos įjungtas radijas ar televizorius, kiekvieną laisvą minutę tikriname telefoną ar savo socialinius tinklus. Kai visas dėmesys išorėje, kur tiek daug visko vyksta, natūralu, kad mes atitolstame nuo savo vidinių išgyvenimų, nesuvokiame, kaip mes jaučiamės, ir tuo labiau negirdime intuityvių minčių. Mes esame per daug užsiėmę.
Mūsų vidinis triukšmas – abejonės, nepasitikėjimas savimi, nerimas, vidinė įtampa, pyktis, nusivylimas, lyginimas su kitais, pavydas, kaltė, liūdesys ir kiti neigiami išgyvenimai – išnaudoja mūsų gyvybinės energijos resursus ir yra dar viena kliūtis girdėti savo intuicijos balsą.
Kas padeda save išgirsti?
„Vidinės ramybės“ mokymuose dalinuosi keletu labai efektyvių kvėpavimo ir atsipalaidavo praktikų, kurias taikant, galite stiprinti ryšį su savimi ir kurti erdvę, kur suteikiate sau galimybę išgirsti save, prisiliesti prie savo esmės. Šiuose mokymuose visas valandos užsiėmimas yra skirtas intuicijos lavinimui ir penkioms strategijoms. Jei ši tema jums artima, kviečiu tobulėti ir augti.
Dar vienas iš paprastų ir labai svarbių būdų sustiprinti intuiciją yra TYLA. Kur bebūtumėte, jūs galite sumažinti aplinkos triukšmą ir kurti savo „tylos salas“:
- Rytas be telefono, televizoriaus, radijo, muzikos – tiesiog tyloje pasigaminkite pusryčius, pabūkite su namiškiais ir kartu jauskite save.
- Važiavimas į darbą tyloje – niekam neskambinam, neklausom radijo, audio knygų ir pan.
- Darbe trumpos tylos pertraukėlės – atsitraukite nuo darbo, išgerkite arbatos / kavos puodelį žiūrėdami pro langą, pailsėkite nuo susirinkimų, bendravimo, kompiuterio ekrano.
- Pietų pertrauka vienumoje – pietaukite kavinėje į kurią reikia nueiti į kitą gatvės pusę ar net toliau, pasimėgaukite grynu oru, stebėkite savo mintis, kaip jaučiatės, valgykite pietus neskubėdami, sutelkdami visą dėmesį į skonius.
- Po darbo pasivaikščiojimas gamtoje (telefonas tylos ar skrydžio rėžime), stebint aplinką, jaučiant save.
- Tylos vakaras be filmų, socialinės medijos, žinių. Mėgaukitės laiku su šeima ar pabūkite vienumoje, skirkite laiko kūrybiškumui (rašymui, piešimui, meditacijai), mėgaukitės savimi.
Tai tik keletas pavyzdžių, kaip galime „įpinti“ tylos į kiekvieną savo dieną. Raskite jums priimtiną būdą bet trumpam sumažinti aplinkos triukšmą ir nuraminti vidinį triukšmą (neigiamas mintis ir emocijas). Labai naudinga, keletą kartų į metus tylai skirti keletą dienų – ilgesnį savaitgalį, keletą atostogų dienų. Galite susikurti savo tylos atostogas arba išvažiuoti į specialiai tam skirtas tylos stovyklas.
Tyla atstato mūsų vidinę pusiausvyrą, suteikia erdvę mūsų intuicijai išskleisti sparnus. Kai girdime save žymiai lengviau ir užtikrinčiau galime žengti savo autentišku gyvenimo keliu. Visai verta mažiau skubėti, mažiau daryti ir daugiau tiesiog BŪTI.
Ramybė… Tyla… ir stiprus Baltijos jūros bangų ošimas už lango…
