Prieš dvi savaites palietėme įdomią emocijų temą ir visiems būdingą tendenciją kartais vengti savo emocijų, bėgti nuo mūsų pačių jausmų. Tą kartą praktinė užduotis buvo leisti sau jausti, apkabinti savo jausmus. Jūsų atsiliepimai buvo labai teigiami, bet ir su klausimu: „Neringa, labai gražiai skamba, bet kaip tą padaryti praktiškai?“. Tad šį kartą pasidalinsiu viena emocijų priėmimo strategija, kuri man asmeniškai labai artima, ją lengva išmokti ir taikyti.
Dar prieš neriant į pačią strategiją, pažvelkime į emocijas iš neuromokslų perspektyvos. Visas spektras emocijų, kurias jaučiame nuo intensyviai neigiamų (tokių, kaip pyktis, panika, liūdesys, nusivylimas, gėda ir pan.) iki teigiamų (džiaugsmas, euforija, nuostaba, dėkingumas, ramybė ir t.t) yra tam tikrų smegenų sričių aktyvumo, išskiriamų neurotransmiterių, jų veikiamų pokyčių organizme ir mūsų suvokimo rezultatas. Migdolinė liauka, pavyzdžiui, yra viena iš smegenų sričių, kuri atsakinga už emocinį atsaką ir aktyviai veikia esant išgąsčio, pavojaus situacijai.
Emocinis atsakas, kaip virtinė vienas po kito sekančių reakcijų smegenyse ir visame kūne, mūsų organizme vyksta savaime, be mūsų sąmoningos kontrolės, tą svarbu suprasti. Galime stebėti, jog mes visada turėsime vienokį ar kitokį emocinį foną, kaip atsaką į tai, kas vyksta aplink mus, ar mums kylančioms mintims. Tuo tarpu, mūsų suvokimas ir elgesio pasirinkimas yra tai, kam mes galime daryti įtaką.
Emocijų priėmimas nereiškia, jog mes aklai atiduodame visą jėgą emocijoms, leidžiame, jog emocijos mus užvaldytų. Ne. Emocijų priėmimas apima leidimą sau jausti, nesipriešinimą kylantiems jausmams, sukeltų pojūčių atpažinimą, ir dėmesio bei reikšmės suteikimą kylančiai emocijai. Paprastas pripažinimas, kad taip tai su manim vyksta, aš tai jaučiu, mažina emocijos keliamą įtampą ir pojūčių intensyvumą.
Strategija jausmų apkabinimui, kuria norėčiau pasidalinti šiandien, tai mūsų kalbinių gebėjimų įtraukimas į emocijų išgyvenimą. Dažnai, kai mes patiriame stiprius jausmus, juos sunku įvardinti žodžiais, nes juos valdo smegenų dalys neturinčios racionalaus mąstymo ar kalbinių gebėjimų funkcijų, tad sąmoningas kalbos įvedimas atstato pusiausvyrą žymiai greičiau. Kaip tai veikia?
Ar esate girdėję apie žirgų terapiją vaikams? Arkliai pasižymi ypatingu jautrumu ir atspindi su jais esančių emocijas. Kai vaikas jaučia vidinę baimę žirgui ar jodinėjimui, net jeigu jos neparodo, žirgas tai jaučia ir elgiasi nerimastingai, baidosi, nenustovi vietoje. Toks žirgo elgesys, aišku, kelia dar daugiau nerimo vaikui, ir gali būti pavojingas. Kokia buvo rasta išeitis?
Kažkas magiško atsitinka ir pakeičia situacijos eigą, jeigu vaikas žirgui įvardina ir garsiai žodžiais išsako savo jausmus. Vaikas prieina prie žirgo per saugų atstumą ir pasidalina, kaip iš tiesų jaučiasi: „Brangus, arkliuk, aš tavęs bijau…“ ,– pasako vaikas.
Kas įdomiausia vaikas jaučiasi drąsiau, natūraliau, labiau pasitiki savimi, tuo tarpu žirgas ne tik nurimsta, bet ir jausdamas vaiko pažeidžiamumą ir nuoširdumą, prisiima globėjo vaidmenį ir su vaiku elgiasi labai rūpestingai ir rodo savo geriausią elgesį. Vaikams tai ne tik jodinėjimo pamoka, bet ir svarbi gyvenimiška patirtis, būti autentiškiems, atviriems, dalintis savo jausmais.
Leidimas sau būti pažeidžiamiems, nuoširdiems, savo emocijų įvardinimas garsiai žodžiais mums padeda atkurti vidinę emocinę pusiausvyrą; įtampa, kuri kyla kai slepiame ar išstumiame savo emocijas, nuslūgsta. Tai padeda mums būti autentiškiems, atviriems, kurti pasitikėjimą santykiuose. Dalindamiesi mes kuriame erdvę, kur ir su mumis esantis žmogus jaučiasi saugiai dalintis savo tikrais išgyvenimais.
Kaip galime puoselėti šį gebėjimą? Keletas būdų, kuriuos galite taikyti, kai išgyvenate intensyvias emocijas:
- Raskite žodžius kuo detaliau apibūdinti emocinę būseną ir juos garsiai ištarkite sau:
- „Jaučiu visą puokštę neigiamų emocijų: nesuvaldomą pyktį, gniuždantį nusivylimą ir liūdesį, skausmingą kaltę… Pykstu dėl to, dėl to… Labiausiai pykstu ant savęs dėl to, kad….“
- „Jaučiu stiprų liūdesį ir dar stipresnį dėkingumą… Man gaila, kad… Ką vertinu ir branginu yra ….“
- Paimkite popieriaus lapą ir užrašykite, kaip jaučiatės. Nestabdydami savęs, be jokių filtrų užrašykite viską, kas tuo momentu kyla – jausmus, būsenas, priežastis. Stebėkite, kaip jaučiatės. Užrašus su neigiamais jausmais, kurių nenorite laikyti, galite suplėšyti, suglamžyti – sunaikinti jums patogiu būdu.
- Pokalbių metu, kai jaučiatės saugiai, jums priimtinu būdu įvardinkite žodžiais, kaip jaučiatės:
- „Norėčiau pasidalinti, kaip dabar / kurį laiką jaučiuosi… “
- „Suprantu, jog manimi rūpiniesi, tačiau tavo elgesys mane verčia jaustis…“
- „Labai vertinu tavo pasitikėjimą, tačiau mane gąsdina tokia didelė atsakomybė…“
- „Galbūt retai tau sakau, tačiau noriu, kad žinotum, jog man su tavimi gera, saugu, laikas kartu man suteikia džiaugsmo. Aš branginu mūsų draugystę.“
Dažnai mes taip esame nutolę nuo savo jausmų, galbūt skubame ar esame taip užsiėmę visokiausių užduočių vykdymu, kad net neįvardiname labai teigiamų išgyvenimų.
Šios savaitės tema yra stebėti savo emocinį foną ir įvardinti, kaip jaučiuosi žodžiais. Pradžia gali būti labai paprasta, raskite, kaip įpinti vieną kitą jausmą į savo kasdienius pokalbius, ir pamažu dalinkitės ir gilesniais išgyvenimais atviruose pokalbiuose. Stebėkite, kaip šis paprastas gebėjimas stiprins jūsų autentiškumą, emocinę pusiausvyrą ir kurs gilius, nuoširdžius ryšius su aplink esančiais.
Ir jeigu jausite, jog ši tema jums artima, svarbi, norite dar labiau puoselėti savo emocinę pusiausvyrą, priimti, pilnai išgyventi kylančius jausmus, išmokti paleisti skaudžius praeities išgyvenimus, kviečiu dalyvauti mano sukurtuose nuotoliniuose mokymuose – „Vidinė ramybė“.
